Gegardo vienuolynas (Monastery of Geghard)
Gegardo vienuolynas (, Geghardavank) – senovinis krikščionių vienuolynas Armėnijoje, Kotaiko srityje, 40 km į pietryčius nuo Jerevano, Azato upės Garni tarpeklyje, įrengtas iš dalies uolos skardyje. Pagrindinė koplyčia pastatyta 1215 m., tačiau pats vienuolynas įkurtas dar IV a. Gregorijaus Apšvietėjo. Pirmasis vienuolyno pavadinimas buvo Airivankas („urvo vienuolynas“). Dabartinis pavadinimas reiškia „Strėlės vienuolynas“; jis kilo nuo legendos, jog apaštalas Judas Tadas čia atgabenęs šventąją ietį, kuria buvusi perdurta Jėzaus širdis (dabar ji saugoma Ečmiadzino muziejuje).
Gegardo vienuolyno kompleksą sudaro pagrindinė koplyčia (Katogikė) su prieangiu (gavitu), uolos bažnyčia su šventu šaltiniu (Avazanas), jos prieangis (žamatunas) su bareljefais, antroji uolos bažnyčia, Šv. Jurgio varpinė.
Gegardo vienuolynas tebeveikia (priklauso armėnų apaštališkajai bažnyčiai), bet taip pat yra svarbus turistinis objektas (su netoliese esančia Garni šventykla). Gegardo vienuolynas 2000 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Gegardo vienuolyno kompleksą sudaro pagrindinė koplyčia (Katogikė) su prieangiu (gavitu), uolos bažnyčia su šventu šaltiniu (Avazanas), jos prieangis (žamatunas) su bareljefais, antroji uolos bažnyčia, Šv. Jurgio varpinė.
Gegardo vienuolynas tebeveikia (priklauso armėnų apaštališkajai bažnyčiai), bet taip pat yra svarbus turistinis objektas (su netoliese esančia Garni šventykla). Gegardo vienuolynas 2000 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Žemėlapis - Gegardo vienuolynas (Monastery of Geghard)
Žemėlapis
Šalis - Armėnija
 |
 |
| Armėnijos vėliava | |
Armėnija yra unitarinė daugiapartinė demokratinė valstybė, turinti ilgą istorinę ir kultūrinę tradiciją. Armėnijos satrapija buvo įkurta VI a. pr. m. e. po Urartu žlugimo. Armėnijos karalystė savo klestėjimą pasiekė I a.pr.m.e valdant Tigranui Didžiajam. Armėnija buvo pirmoji valstybė, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija, tarp II a. pabaigos ir IV a. pradžios (oficiali data yra 301 m. e. m.). Iki tol vyravęs zoroastrizmas ir pagonybė nunyko. Tarp XI ir XIV a. armėnų kunigaikštystė ir vėliau karalystė, vadinamoji Kilikijos Armėnija, egzistavo Viduržemio jūros pakrantėje.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| AMD | Armėnijos dramas (Armenian dram) | Ö | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| HY | Armėnų kalba (Armenian language) |